Strateginiai VVĮ projektai

Uždarius antrąjį Ignalinos AE reaktorių 2009 metais, kita užduotis yra užtikrinti sklandų jėgainės eksploatavimo nutraukimą, saugų pavojingų atliekų tvarkymą pritaikant pažangiausias technologijas, taip pat užtikrinti projekto finansavimą ir efektyviai panaudoti tam skirtas lėšas.
 

​Numatyta Europos Sąjungos parama 2007-2013 metų laikotarpiui siekė 873 mln. eurų, o 2011 metų  projekto išlaidų sąmata sudarė šiek tiek daugiau nei 70 mln. litų.  Projektą įgyvendina UAB „Ignalinos atominė elektrinė” ir Energetikos ministerijos Ignalinos atominės elektrinės eksploatavimo nutraukimo skyrius.

Visagino atominė elektrinė (VAE) pakeis veiklą nutraukusią Ignalinos AE. Naujoji elektrinė bus moderni, saugi, o atominės elektrinės technologijų taikymas leis patenkinti Lietuvos elektros energijos poreikį neteršiant aplinkos. Planuojama, jog VAE užtikrins energetinę nepriklausomybę, taip pat sukurs daug darbo vietų ir pritrauks užsienio investicijų.
 

Projekto vertė siekia 17,3 mlrd. litų, o investicijos bus finansuojamos skolintu kapitalu, strateginio investuotojo „Hitachi Ltd.”, taip pat regioninių partnerių (Lenkijos, Latvijos ir Estijos energetikos bendrovių) bei valstybės lėšomis. Projektą įgyvendina UAB „Visagino atominė elektrinė” ir Energetikos ministerija.

Siekiant padidinti Lietuvos energetinės sistemos gamybos pajėgumus, patikimumą ir eksploatacinę parengtį bei sumažinti šalies priklausomybę nuo importuojamos elektros energijos, vykdoma modernaus 9-ojo kombinuoto ciklo dujų turbinos bloko statyba, kurio galingumas sieks 455 MW. Naujasis blokas efektyviau naudos resursus ir taip sumažins importuojamų dujų poreikį.

Bloko statybos ir įrengimo kaina – 1,24 mlrd. litų. Projektas, kurį numatoma baigti iki 2012 metų rugsėjo mėnesio, finansuojamas AB „Lietuvos energija“ lėšomis, Europos rekonstrukcijos ir plėtros banko (ERPB) dotacijomis ir paskola bei bankų konsorciumo paskola.

Įgyvendinant projektą „NordBalt“ siekiama nutiesti jungtį tarp Lietuvos ir Švedijos elektros energijos  perdavimo sistemų. Jungties, kurios ilgis bus apie 450 km, galia sieks 700 MW.

Numatoma jungties naudojimo trukmė yra 30 metų, o eksploatavimo pradžia – 2015 metų gruodžio mėnuo. Projektas, kurio vertė siekia 552 mln. eurų, finansuojamas Europos Sąjungos paramos, VIAP, AB „Litgrid“ ir skolintomis lėšomis. Projektą įgyvendina AB „Litgrid“.

Elektros tiltas „LitPol Link“ yra svarbus mažinant Lietuvos energetinės sistemos izoliaciją ir rengiantis jos integracijai į kontinentinės Europos tinklą. Jungtis padės didinti energijos tiekimo patikimumą ir plėtoti Europos elektros energijos rinką. Linijos ilgis bus 150 km, o galia – 500 MW.

Projekto, kurio pirmojo etapo įgyvendinimas numatomas iki 2015 metų, vertė 345 mln.eurų. Jis finansuojamas AB „Litgrid“, VIAP ir skolintomis lėšomis. Projektą, kaip ir „NordBalt“, įgyvendina AB „Litgrid“.

Dujų tiekimo ir perdavimo veiklos turi būti atskirtos ir taip užtikrinama, jog Lietuvos gamtinių dujų sektoriaus  veiklos modelis atitinka Europos Sąjungos direktyvų keliamus reikalavimus. Žemiau pristatomi svarbiausi šiuo metu dujų sektoriuje vykdomi projektai, kuriais siekiama užtikrinti dujų tiekimo diversifikavimą, sumažinti dujų vartojimą ir stiprinti Lietuvos energetinį saugumą.

Dujų terminalas yra prioritetinis dujų segmento projektas, kuris leis Lietuvai savarankiškai apsirūpinti gamtinėmis dujomis, diversifikuoti gamtinių dujų tiekimą, taip pat dalyvauti tarptautinėje dujų rinkoje ir formuoti savąją.

Projekto vertė siekia 1 mlrd. litų. Terminalo projektą Vyriausybės įpareigojimu rengia valstybės valdoma įmonė AB „Klaipėdos nafta“. Planuojama, jog suskystintų gamtinių dujų terminalas bus pastatytas iki 2014 metų pabaigos.

Užtikrinant Lietuvos galimybes saugoti pirmojo būtinumo dujas Lietuvoje, vykdomas požeminės gamtinių dujų saugyklos statybos projektas. Nors saugykla leistų fiziškai saugoti dujų atsargas šalyje, vien jos įrengimas nediversifikuotų dujų tiekimo, neužtikrintų dujų tiekimo saugumo ir nesudarytų prielaidų dalyvauti dujų rinkose tarptautiniu lygiu.

AB „Lietuvos dujos“ ir Lenkijos bendrovė „OGP Gaz-system“ svarsto galimybę nutiesti dujotiekį, kuris sujungs Baltijos šalių dujotiekių tinklus su Vakarų Europos sistemomis per Lenkiją. Šis projektas užtikrintų galimybę diversifikuoti dujų tiekimo šaltinius, padidintų šalies energetinę nepriklausomybę ir leistų dalyvauti tarptautinėje dujų rinkoje, tačiau Lietuva neturėtų visiškos tiekimo kontrolės ir būtų priklausoma nuo kitų šalių.

Viešųjų logistikos centrų (VLC) kūrimas inicijuotas jau 2008 metais ir pripažintas valstybei svarbiu ekonominiu projektu. Centrą sudaro nepriklausomų bendrovių ir įstaigų, vykdančių krovinių vežimo ir susijusią pagalbinę veiklą, teritorinis susivienijimas, kuriame yra bent vienas intermodalinis terminalas. VLC padės užtikrinti efektyvią skirtingų transporto rūšių sąveiką, taip gerinant transporto paslaugų kokybę, plečiant paslaugų rinką ir mažinant neigiamą transporto poveikį aplinkai ir didinant saugumą. Numatoma steigti keturis centrus – Vilniuje, Kaune, Šiauliuose ir Klaipėdoje.

Kartu su Susisiekimo ministerija Vilniuje ir Kaune VLC steigs AB „Lietuvos  geležinkeliai“. Projektų vertė – atitinkamai 121 mln. litų ir 90 mln. litų. Šiaulių VLC, kuris kainuos 48 mln. litų, steigimu rūpinasi miesto savivaldybė, o Klaipėdoje – Valstybinio jūrų uosto direkcija (uostamiesčio VLC projekto vertė siekia 48 mln. litų). Projektas įgyvendinamas 2011-2015 metais ir finansuojamas ES struktūrinių fondų lėšomis.

Vykdant  transeuropinio transporto tinklo (TEN-T) plėtrą ir siekiant integruoti įvairių transporto rūšių tinklus su kaimyninių ES valstybių kelių sistemomis, 2013-2015 metais numatoma baigti „Via Baltica“ ruožo  rekonstrukciją. Šiai rekonstrukcijai bus skiriama 500 mln. litų iš ES struktūrinių fondų bei Kelių priežiūros ir plėtros programos lėšų.

Projektas „Rail Baltica“  sujungs Suomiją ir Lenkiją per tris Baltijos šalis ir taip bus sudaryta galimybė integruoti šių šalių geležinkelių tinklą į Vakarų Europos geležinkelių sistemą. Pagal Vyriausybės planą iki 2013 metų pabaigos turi būti nutiesta geležinkelio vėžė nuo Lenkijos ir Lietuvos pasienio iki Kauno. „Rail Baltica“ atkarpos ilgis Lietuvoje bus apie 330 kilometrų.

Projekto vertė siekia 950 mln. litų. Darbai finansuojami Europos Sąjungos TEN-T ir Sanglaudos fondų, valstybės ir „Lietuvos geležinkelių“ lėšomis, o juos planuojama užbaigti 2050 metais.

Dėl padidėjusių krovinių srautų ir siekiant priimti didesnio tonažo laivus buvo nuspręsta statyti  išorinį giliavandenį uostą, kurio gylis sieks 17-17,5 metrų. Ši techninė specifikacija leis priimti didžiausios grimzlės laivus, kurie gali plaukioti Baltijos jūroje. Uostą numatoma įrengti dirbtinėje saloje arba pusiasalyje. Numatoma projekto vertė – 1 mlrd. eurų.

Antrasis jūrų uostas Šventojoje leis priimti jachtas, mažus komercinius ir pramoginius laivus. Taip bus padidintas laivybos saugumas bei skatinama turizmo plėtra regione. 2010 metais Šventosios jūrų uoste įvykdyti I-ojo etapo darbai, kurie kainavo 4 mln. litų: išvalyta akvatorija, įrengtos 72 prieplaukos, išplėsti inžineriniai tinklai, pastatyti du konteinerinio tipo nameliai, kuriuose įsikurs uosto direkcija ir kontroliuojančios institucijos.

Darbus, kurių vertė siekia 224 mln. litų, planuojama baigti iki 2015 metų. Projektas finansuojamas Europos Sąjungos struktūrinių fondų bei Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos lėšomis.

Lietuva ir Lenkija nuo 2010 metų kartu plėtoja Baltijos funkcinio oro erdvės bloko (FAB) iniciatyvą, kuri yra „Bendro Europos dangaus“ idėjos dalis. FAB – oro erdvės blokas, apibrėžiamas nepaisant valstybių sienų ir optimizuojantis oro paslaugų teikimą. Jeigu įmanoma, paslaugą teikia viena institucija. Toks oro erdvės skirstymas leidžia padidinti oro erdvės pralaidumą, saugumą ir teikiamų paslaugų efektyvumą.

Viena suinteresuotųjų grupių, įgyvendinančių šį projektą – VĮ „Oro navigacija“.

Pagal Europos Sąjungos direktyvas, Lietuvos pašto rinka turi būti liberalizuota nuo 2013 metų sausio 1 dienos. Ruošiantis šiam žingsniui, Pašto įstatymo projektas buvo rengiamas atsižvelgiant į rinkos dalyvių - Skubių siuntų gabentojų asociacijos, Lietuvos logistikos asociacijos, Pasiuntinių paslaugų teikėjų asociacijos, „Lietuvos pašto“ ir kitų – pastabas. Įstatymu siekiama ne tik užtikrinti pašto rinkos liberalizavimą, bet ir išlaikyti efektyvų pašto sektoriaus funkcionavimą ir universaliųjų pašto paslaugų teikimą šalies teritorijoje.